Prieš pusantrų metų mėginau palyginti vakarietišką projekto viziją su kas nutiks kai greta senamiesčio esančiame sklype nekilnojamo turto plėtra užsiims autobusų operatoriai. Nėra ten nei Hugo Boss nei Zara. Tik milžiniškas žmonių srautas, kuris kaip kiaura garo mašina ne tik nemaitins komercijos ir pastato, bet išsiskirs apytušte laukimo sale su suoliuoliukais nuobodžiaujantiems. Kaip senais gerais laikais. Merui sekso daug. Jis korektiškas žmogus. Keliaujantis po pasaulį žmogus tikrai taip negalvotų.
Dar keisčiau stebėti jo kolegų iš Vilniaus reakciją. Ragina Vilniaus autobusų stoties pastato savininkus pasitempt. Kitaip iškels autobusus. Tik dar nešovė į galvą, kad milžiniškų investicijų atnaujinimui reikalaujantis pastatas gali būti vertingesnis be autobusų stoties. Miestas jau nesyk parodė, kad nėra pajėgus tokiems sudėtingiems sprendimams, o žmonėms stoties istoriškai labiau reikia ten kur ji yra dabar, o ne Fabijoniškėse. Miestas grąsina šauti sau į koją?
Dar liko keletas mažesnių miestų, kur pasivadinę prekybos centrais maisto prekių parduotuvių statytojai apdumia vietos valdžiai akis ir geografiškai svarbiausioje vietoje, kur reguliariai praeina visi miesto gyventojai ir svečiai atidaro dar vieną maisto produktų krautuvę. Jei teisingai pamenu, dabar Alytaus eilė. Tai ir išskiria Europos centre įsitaisiusią Lietuvą tuo, kad čia yra viskas kitaip nei kitur.
laurmit 