Prekybos centrai ruošiasi atsiverti po letargo miego. Po įtemptų pastangų įtikinti valdžią, kad apsilankymas žmonių traukos objekte pavojaus nekelia, atsirado viltis nutraukti prekybinininkų agoniją. Viruso plitimo ribojimui pritaikyta nemažai techninių priemonių, tačiau pirkėjų elgesys liko svarstymų užribyje.
Nereikia slėpti, kad prekybos centrai skirtingai nei maisto parduotuvės, kurios mūsuose dažnai irgi taip vadinamos, yra ne tik piniginių, bet ir viruso iš didelės teritorijos koncentravimo židiniai. Prekybos centrai yra pastatyti būti priežastimi atvykti iš toli ir prabūti kuo ilgiau, bendrauti. Todėl jie ir nevadinami apsipirkimo arba apsirūpinimo centrais.
Todėl tik atlaisvinus apribojimus veikti, pastangos privilioti daugiau lankytojų lips per pačių susikurtas užtvaras. Lankytojams taip smarkiai nereikia drabužių ir maisto, kuriuos galima nusipirkti internete arba prie namų, kaip pasisocializuoti. Pasielektrinti minioje. Prekybos centrų atstovai tai puikiai supranta, tačiau esamoje situacijoje vengia garsiai sakyti. O tai pasakius imtis ne priemonių užkirsti, o veiksmų įtakoti pirkėjų elgesį.
Saugumas visada buvo viena kertinių prekybos centrų vertybių. Pradedant nuo saugumo automobiliui, vaikams, galų gale sau, lankytojai išsirenka jaukiausią aplinką. Nuo šiol sveikata bus naujas dažnai vartojamas žodis. Tačiau priemonės tik menkins saugumo jausmą. Priemonės saugumui užtikrinti niekada nebuvo matomos. Kokius jausmus keltų jei centro saugumu rūpintųsi ne saugos tarnybos mandagūs “šešėliai“, o aro pareigūnai arba kaip Paryžiaus 13 rajone po šešis su automatais? Arba nuo griuvimo saugiai paremtas stogas?
Prekybos centras jau seniai yra ne pastatas, o vieta. Modernus prekybos centras yra vieta pirkėjų galvoje. Tačiau apribojus dirbtinių gatvių lankymą, kas buvo nuveikta, kad prekybos centrų priežastis būti išliktų tokia pat aktuali kaip prieš pandemiją? Pasigyrimai pastangomis įgyvendinti technines apsaugos priemones? Tačiau nieko, kad išliktų šiltas jausmas pilve išgirdus lankomo prekybos centro pavadinimą.
O galima buvo pasinaudoti proga ir atlikti du veiksmus: dar labiau sustiprinti žmonių norą matuotis prekybos centruose esančiose parduotuvėse ir modernizuoti prekybos centrus ateinančiai augimo bangai.
Jau du dešimtmečius elektroninė komercija grasina fizinei prekybai. Nuo to prekybos centrai buvo priversti nuolat keistis, save atrasti iš naujo. Didžiausią interneto dalį prekyboje turinčiuose kraštuose, prekybos centrai seniai pripažino, kad yra tik vieta elektronionės prekybos ambsadoriams fiziniame pasaulyje. Net nuomos kainos vertinamos ne kaip apyvartos dalis, bet pagal žmonių srautą.
Prekybos centrų misija koncentruoti prekybininkus ir kurti kritinę jų masę, kuri galimybe užsibūti suteiktų priežastį atvykti iš toliau. Uždarius prekybos centrus, valdytojai taip ir liko prie pirminės jų funkcijos – gatvės su patalpomis nuomai parduotuvėms. Bet, kad sukauptas prekinių ženklų kiekis po vienu centro pavadinimu liko labiau matomas nei atskirai gatvėje stovinčios parduotuvės, niekas nepagalvojo. Prekybos centras yra vieta galvoje.
Pasiekiamumas fiziniame pasaulyje išliks dideliu prekybos centrų privalumu. Žmonės nori eiti šopintis, kurių dauguma išsinešti ne prekių maišelius, o pilnas galvas įspūdžių. Apsilankymas prekybos centruose malonina ir matyt skatina nuotaikos gerinimo hormonų išskyrimą ne mažiau nei kai kurios ribojamos ar net draudžiamos cheminės medžiagos.
Visą pandemijos laikotarpį prekybos centrų bendros patalpos galėjo būti naudojamos kaip scenos veiksmui su galimybe stebėti iš namų, pagalba elektroninės prekybos šiaudo besigirebusiems prekybininkams likti labiau matomiems būnant kartu. Nemažai jų patys išstojo FB ir Instagrame, o centrų profiliai tapo įspūdingu grožio konkursu socialiniuose tinkluose, perkeliančiu veiksmą konkurentų dėl dėmesio pusėn. Beje, 3E taisyklė vis dar neprasibrauna pro komerciją. Blogiausia reklama prekybos centrams yra tuščios parduotuvių gatvės. Jos galėjo likti ne tuščios, bet nors be pirkėjų, šviečiančiom vitrinom, grojančia muzika, laukiančios nekantrų pirkėjų kai tik bus leidžiama.
Elektroninės komercijos plėtra jau pakoregavo plėtotojų planus investuoti į naujus prabangius prekybos centus. Jų atsiradimo tempas niekada nebus kaip prieš dešimtmetį. Tačiau vartojimo augimas ir kaita turi kažkur atsispindėti prekybininkų reakcijoje. Tai suteikia saugumo drąsiau galvoti apie esamų prekybos centrų paruošimą augti. Kai kurie, sveikesni, pasiūlė perliukų: baseinus, naujus vardus parduotuvių alėjose. Kiti važiuoja iš inercijos pilki ir nuobodūs, su viltimi išlikti aktualiems pagal nutylėjimą.
Akivaizdu, kad kol nėra grėsmės užsidaryti dėl konkurentų aktyvių veiksmų išlaikyti aktualumą net krizių laikotarpiu, labiausiai lankomos laisvalaikio vietos be baimės hibernuojasi. Tuo tarpu internetinė prekyba ir kurjeriai pasinaudojo postūmiu paruošti ilgalaikę alternatyvą apsipirkti prekybos centruose. Dabar centrų valdytojams turėtų būti labiausiai neramu ir kilti noras suprasti kas skiria prekybos centrą nuo pastato su patalpomis nuomai parduotuvėms.
laurmit 