Mero Šimašiaus komanda švenčia dviejų kadencijų pabaigą. Liaupsės socialiniuose tinkluose kur bepažvelgsi. Miesto architektas girdamas viršininką net prisiėmė gyventojų skaičiaus augimo laurus, nors iš stoto nepanašu kad pavežtų. Dėkoja už tai, kad “aiškiai pasuko miestiškumo kryptim“. Tik nepatikslino, bet supratau Tauragės tipo. Nes kosmetinius pasiekimus dėl Nėries krantinės ir medžių Konstitucijos prospekte temdo kitokia realybė.
Valstybes pasaulyje jau kuris laikas augina miestai, miestus vartojimas, o vartojimą investicijos. Mažesnės perkamosios galios kraštuose situaciją labiausiai gerina nauji prekybos centrai. Deja šioje srityje Vilnius dar kurį laiką žiaugčios nuo Remigijaus pasiekimų: dėžės tipo prekybos centrų su erdviais parkingais vertingiausiose vietose, estų vienaragius restoranų sąskaita maitinančių dviratininkų, senamiestį toliau marinančių kilpinių judėjimų ir kitų žygdarbių, kad užsienio investuotojai į miestus daugiau nekaišiotų čia savo nosies. Mums ir savų užtenka.
Ozo statytojas Alexander Otto pats kaltas, kad naiviai patikėjo Vilnium, gal kaip nors tą €100mln nuostolį užsilaižys Vilniaus neantireklamavęs. O kartu atėjęs didžiausias vokiečių pensijų fondas dar vieną kitą dešimtmetį palauks, kol kas nors atėjęs jį paleis iš lietuviškų spąstų. Kaip ir pasitraukusi suomių Prisma ir būrys kitų tarptautinių prekybinių tinklų, sustabdžiusių plėtrą pusiaukelėje. Keletas rimtų tarptautinių prekybininkų vis dar apstulbę kodėl komerciškai nefunkcionuoja centrinė miesto gatvė.
O kiek dar mažiau matomų pasikeitimų, kur vakarų Europos investuotojų iniciatyvas pakeitė estai, o madą prekybos centruose išstuminėja tekstilė po eurą. Kino teatro operatoriai jau seniai ne didžiausi kino filmų užpirkėjai kaip buvo prieš iolika metų, o kai kurių prekybinių tinklų savininkai nebe pasaulinės korporacijos, o buferiai ofšoruose.
Ką pasakytų apie ne taip seniai vykusį vieno seniausių maisto parduotuvių tinklų mėginimą pasitraukti iš rinkos? Kliūtys tikrai nebuvo pakankamos, o rezultate du kokybiški tarptautiniai maisto parduotuvių operatoriai kankinasi narvelyje, mėgindami išsilaikyti pelningais išjungę šviesas. Kaip dabar Skvernelio kiviečiamiems prekybininkams vertinti pasitraukimo galimybes?
Abu didžiausi maisto prekių parduotuvių tinklai paskelbė ketinimus statyti logistikos sandėlius prie Lentvario. Visi džiaugiasi. Bet koks tai signalas Vilniui? Agresyvi kanibalizacija kiekvieną labiau patrauklų žemės sklypą mieste verčiant kuo pigesniu prekybinių paviljonu su erdviu parkingu.
Sako gi netiesa. O kaip prekybos centras ant Pilaitės plento? Taip, bet kai nėra patyrusių plėtotojų, vietiniai suinvestavo ne padėti apginti prekybinius antkainius, kuriose yra nuoma ir investicijos atsipirkimas, o pritraukti pirkėjus nuomininkų finansinės sveikatos sąskaita. Akligatvis.
Galiausiai kaip kadaise nemažai plaukiojusiam ir pramirkusiam Lazdynų baseine kaip pasityčiojimas skamba ekskursijos pasigirti pagaliau naujai pastatytu pastatu. Nes tarpas, kurį sportininkai plaukikai mieste neturėjo 50 metrų baseino beveik sutampa su dviem mero kadencijom.
Taigi Vilnius darosi patrauklus tik tiems, kuriems mieliau patiktų gyventi Tauragėje. Kiti žvalgosi už jūrų marių arba kompromisina persikaldami už miesto, kur daugiau oro, o dabar nauja valdžia suteikia daugiau vilties.
laurmit 